Piešinys "Laiko Mozaika"
Adresas: kunigiškių g. 12, Grigiškės
Audio jau netrukus!
"Istoriniai pėdsakai Grigiškėse: pasakojimai šiuolaikiniam jaunimui"
Grigiškės šiandien – vieta, kur susijungia ramybė ir dinamika. Nors miestas ir modernizuotas, čia išlieka ypatingas bendruomeniškumo ir tradicijų vertinimas. Grigiškiečiai, priklausantys Vilnijos kraštui, susideda iš įvairių tautybių žmonių: lietuvių, baltarusių, ukrainiečių, lenkų, rusų, totorių ir kitų.
Po Antrojo pasaulinio karo Grigiškėse vyko reikšmingi demografiniai pokyčiai – žydų bendruomenės išnyko, o masinė lenkų ir totorių migracija pakeitė vietos socialinį peizažą. Sovietmečiu rajone apsigyveno daugybė žmonių iš Baltarusijos, Ukrainos ir Rusijos. Vėliau čia atvyko ir žmonės iš tolesnių Lietuvos vietovių, ieškodami naujų gyvenimo galimybių ar formuodami šeimas. Taip pat Grigiškėse įsikūrė lietuvių tremtiniai, negalėję grįžti į savo gimtąsias vietas ar apsigyventi sostinėje Vilniuje.
Šiuolaikiniai Grigiškių gyventojai, tiek jaunimas, tiek vyresnieji, aktyviai prisideda prie miesto plėtros. Jie ne tik puoselėja senąsias tradicijas, bet ir kuria naujas – tokią istoriją, kuri taps prisiminimu ateities kartoms. Kiekvienas įvykis, kiekviena bendruomenės iniciatyva, kiekviena šventė ir projektas yra svarbus miesto istorijos mozaikos elementas.
Grigiškėse išlikusi tradicija – puoselėti namų (ir daugabučių) kiemus, sodinant gėles, žydinčius krūmus ir medžius. Čia vis dar galima rasti „babų daržų“ – žemę mylinčių grigiškiečių sukurtų darželių, kur auginamos morkos, ridikėliai, prieskoninės žolelės, braškės ir net bulvės. Šie daržai liudija grigiškiečių darbštumą ir meilę gimtajai žemei.
Freskoje matoma senjorė, ramiai atsirėmusi į žydintį krūmą, simbolizuoja Grigiškių praeitį ir išmintį. Jos žvilgsnis kreipiasi į tolimą horizontą, tarsi prisimindama visą gyvenimo patirtį ir prisiminimus, kurie formavo Grigiškes. Žydintis krūmas aplink ją – tai gyvybės ir atminties simbolis, kuris žymi ne tik senąsias tradicijas, bet ir tolesnį jų perdavimą ateities kartoms.
Mažas berniukas, žaidžiantis su voveraite, įkūnija ateities viltį ir jaunimo energiją. Voveraitė, kaip simbolis, primena gamtos grožį ir vaikystės džiaugsmą, kuris yra neatskiriama Grigiškių kultūros dalis. Berniukas, tyrinėdamas aplinką ir besidalindamas šiuo nuostabiu sutvėrimu, rodo mūsų bendruomenės augimo ir besikeičiančio pasaulio įsikūnijimą.
Ši freska yra ne tik meno kūrinys, bet ir vizualus uždavinys kiekvienam žiūrovui. Kiekviena detalė, nuo senjorės rūbų iki berniuko veido išraiškos, gali pasakoti skirtingas istorijas. Kas yra ši senjorė? Kokie įvykiai ir žmonės formavo jos gyvenimą? Ir kas yra šis berniukas su voveraitė? Kokie ateities svajonių ir vilčių simboliai slypi jo žaidime?
