Piešinys „Brėžiniai ir popieriaus fabrikas“
Adresas: kovo 11 - osios g. 37
Audio jau netrukus!
PROJEKTO PRISTATYMAS
Kviečiame kiekvieną žiūrovą į paslaptingą kelionę po Grigiškių miesto istorijos ir jo bendruomenės gyvenimo pasaulį. Menininko Lino Kaziulionio neofreskos, apipintos įspūdingais spalvų ir simbolių deriniais, vaizduojančias tarsi nesusijusias, tačiau kartu gilias ir prasmingas istorines scenas ir gyventojų tikrus liudijimus.
Kviečiame kiekvieną pasinerti į šiuos kūrinius, atrasti juose savo personažus ir kaimynus, prisiminti praeities įvykius ir emocijas. Leiskite, kad kiekvienas žvilgsnis atskleistų naujus aspektus ir leiskite savo vaizduotei nupiešti papildomas istorijas šalia pagrindinio pasakojimo. Pasinerkite į Grigiškių istoriją ir prisiminkite renginius, kurie suformavo miesto veidą.
Kviečiame ne tik reflektuoti praeitį, bet ir užsibrėžti naujų tikslų Grigiškių ateičiai. Įsivaizduokite, kokią bendruomenę norite matyti rytoj ir kaip jūs galėtumėte prisidėti prie jos kūrimo. Tegul šie meno kūriniai įkvepia jus siekti naujų pasiekimų ir puoselėti Grigiškių miesto vertybes.
Aplankykite ir patirkite Grigiškių istoriją ir ateitį per šias unikalias freskas – ir būkite jos dalimi!
Grigiškių miesto istorija: pramonės šuolis ir akveduko stebuklas
Grigiškės – tai miestas, savo istoriją pradedantis viduramžiais, tačiau modernioji plėtra pavertė jį vienu svarbiausių Lietuvos pramonės centrų. Miesto vardas kilo iš 1920-aisiais įkurtos gamyklos savininko Grzegorz Kurec, kuris gimė dabartinėje Baltarusijoje, tuometinėje Carinės Rusijos teritorijoje. Nors jo vardas lietuviškai dažnai verčiamas kaip Grigas, tikslus vertimas nėra lingvistiškai korektiškas, tačiau plačiai vartojamas.
Vienas įspūdingiausių miesto objektų – Grigiškių akvedukas, pastatytas 1928–1930 m. Šis technikos šedevras tiekė vandenį į fabriką ir buvo reikšmingas pramoninei miesto plėtrai.
1923 m. Grigiškėse įkurtas kartono fabrikas tapo pagrindiniu darbdaviu, ženkliai prisidėjusiu prie miesto augimo. Per laiką keitėsi ir įmonės pavadinimai: nuo „Grzegorzewo kartono fabriko“ iki dabartinio AB „Grigeo group“.
Šis pramonės kompleksas ir akveduko infrastruktūra suvaidino esminį vaidmenį Grigiškių pramonės šuolyje, palikdami ryškų pėdsaką miesto istorijoje. Ši freska yra unikalus meno kūrinys, įkūnijantis Grigiškių istorinį paveldą ir ateities vizijas. Ant daugiabučio sienos vaizduojama vienintelio Rytų Europoje išlikusio kultūros paveldo objekto fragmentas, kuris traukia žvilgsnį ir iš karto sukelia susidomėjimą. Šis objektas – vertingas pramonės paveldas, liudijantis apie svarbų Grigiškių vaidmenį pramoninėje istorijoje. Freska ne tik vizualizuoja objekto architektūrą, bet ir parodo jo brėžinių pradžią, kurią įsivaizduojamame pasaulyje kuria jaunas inžinierius. Jo figūra simbolizuodama jaunų protų kūrybiškumą ir naujų idėjų gimimą.
Inžinierius piešinyje yra tarsi laikmečių jungtis – jo rankose gimsta pirmieji objekto brėžiniai, subtiliai primenantys apie miesto pramoninę kilmę ir inžinerines inovacijas. Jis atstovauja praeities ir ateities susidūrimą: pažangios technologijos, sumanumas ir kruopštus darbas – tai vertybės, kurios gyvavo ir tebėra svarbios Grigiškėse.
Svarbus freskos elementas – Merkio ir Vokės upių intakų vaizdinys. Upės yra tarsi gyvybės arterijos, susipynusios su miesto istorija ir žmonių kasdienybe. Šis intakų vaizdas freskoje perteikiamas itin meniškai: sraunūs vandenys jungiasi į vieną dinamišką srautą, simbolizuojantį gamtos ir žmogaus harmoniją. Tai ne tik geografinių Grigiškių ypatumų akcentavimas, bet ir aliuzija į bendruomenės gyvybingumą, nuolatinį atsinaujinimą ir pokyčių siekį.
Paslėptos freskos detalės intriguoja ir vilioja įsižiūrėti atidžiau. Kiekvienas žiūrovas gali atrasti naujas prasmes: galbūt tai subtiliai įkomponuota Grigiškių miesto pramonės simbolika, galbūt meniniai užuominos į kultūrinius ir socialinius pokyčius, vykusius bėgant metams. Freskos spalvų ir formų žaismas atspindi miesto gyventojų kūrybiškumą, jų ryšį su praeitimi ir drąsią viziją ateičiai.
Ši freska tampa ne tik istorijos ir paveldėjimo atvaizdavimu, bet ir nuolat besikeičiančio miesto simboliu. Ji įkvepia sustoti, pažvelgti giliau ir atrasti tiek praeities, tiek ateities grožį, slypintį tarp dviejų upių krantų ir jauno inžinieriaus vizijų.
